- užtylėti
- užtylė́ti; SD1209, SD433, Sut, N, M žr. nutylėti: 1. Aš užtylėjau, ką tit neištariau J. Jis labai nemokėjo užtylė́t Tlž. Ana neužtylė́jo ir pasakė JnšM. Skubriai atsakė, neužtylėjo KlpD27. | refl.: O kai labai ilgai šitaip užsityli, tėvas išsiima klarnetą J.Balt. 2. Ch1PvR16,25, R, R371, MŽ, MŽ498, KII277, NdŽ, KŽ, BM90(Brž), Sg, Tlž, Rg Užtyliù ką K. Ne visai gerą, ne visai blogą balsą turėjau, bet užtylė́jau Jnš. Žin[oj]ai, kad tokia karvė netikus, i užtylė́jai Tj. Tas ponas padėjo jam tą bobą pakavot ir, kad užtylėtų, atidavė jam kočą ir arklius BsPIV249(Brt). Aš neužtylėsiu, bet atvirai sakysiu, kaip su manim yra Ns1833,1. Žinias suteikusieji bus užtylimi prš. Ji negali sau ant sumnenės imti tokios nuodėmės užtylėti Žem. Svetimas tiek, kad jis nepasisakys visko, kad jis užtylės daug ką I.Simon. Nieko [nėra] užtylėta, idant nežinotų ir neištirtų VlnE184. Sakyk, ką kalbėjai su karaliumi, neužtylėk mumus BBJer38,25. Neužtyliame linksmų ir brangių žodžių angelo BPI96. Nuodėmes jo, norint tiesa būtų, užtylė́tumbim DP129. Neteisybes savo užtylėjau KN35. Užtylėtinas N. | Vienos tarmės pilnai visą žodį ištaria, kitos tūloje vietoje galinės tarties trumpąją balsę … ažtỹli APhI86(A.Baran). | refl.: Užsìtylia ir nėkas nežino, kas kame daros Ggr. ║ Kadangi tai yra istoriškas faktas, aš negaliu užtylėti nepaminėjus nors trumpai atsitikimų iš senesnio laiko Pt. Rašydamas pagal tikros sąžinės, negalėjau užtylė́ti ir to, kas man rodės sutaisytina Jn. \ tylėti; atitylėti; ištylėti; nutylėti; patylėti; pertylėti; pratylėti; pritylėti; sutylėti; užtylėti
Dictionary of the Lithuanian Language.